News

January 07 2019 · TV Eteris

Filmo „Laisvės kaina. Disidentai“ veikėjai aktoriams kėlė ir susižavėjimą, ir išgąstį

„Įeinu į dailininkės paruoštą erdvę, kambarį, kuriame sustatyti visi daiktai, ir pradedu įsigyventi į tą sunkų laikotarpį, kai negali garsiai kalbėti, turi atrinkti žodžius, turi atspėti, atpažinti, kokie žmonės pas tave užeina...“ - portalui LRT.lt apie filmavimo darbus pasakoja aktorius Arnoldas Jalianiauskas. Vieną iš filmo personažų sukūrusi Sandra Daukšaitė-Petrulėnė teigia, kad ruošimasis filmuoti - viena žaviausių serialo kūrimo dalių: „Įdomu į istoriją pažvelgti iš naujo, detaliau ir giliau.“Sausio 20 dieną LRT TELEVIZIJOS žiūrovai pamatys trečiąją mūsų tautos laisvėjimo istorijos dalį „Laisvės kaina. Disidentai“. Pirmieji istoriniai filmai „Laisvės kaina. Savanoriai“ ir „Laisvės kaina. Partizanai“ liudijo ir įprasmino mūsų tautos laisvės kelią, dvasiškai ir fiziškai sunkias kovas už laisvę.Daugiaserijinis TV filmas „Laisvės kaina. Disidentai“ primins žiūrovui Katalikų bažnyčios ir Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos svarbą, neįsivaizduojamą žmonių atsidavimą ir pasiaukojimą. Naujojo TV filmo pasakojimas prasideda 1956 m. ir baigiasi 1986 m. - tai ilgas ir sunkus mūsų tautos laikotarpis, primenantis, kad kovos už laisvę itin skausmingos, o pačios laisvės sulaukė ne visi.Svarbu tai, kad filmo veikėjai turi savo prototipus, o kūrėjai rėmėsi skirtingomis disidentų istorijomis, to meto įvykiais.S. Bareikis: vyskupo lūpose negali būti improvizacijosVieną pagrindinių vaidmenų filme „Laisvės kaina. Disidentai“ kūręs Saulius Bareikis pasakoja, kad iš pradžių jo personažas - vyskupas Marijonas Šimonis - šiek tiek išgąsdino.„Gavęs scenarijų, aš išsigandau. Išsigandau to, kad nebūtų žymaus žmogaus profanacija. Tačiau mes apsidraudžiame, nes tai nėra konkretus istorinis žmogus, kai kurie dalykai pakeisti. Tačiau kai dirbama su istoriniu personažu, reikia studijuoti tuos dalykus ilgiau“, - kalba S. Bareikis.Be to, aktorius priduria, kad kol kas savo vaidmens nematė, todėl pasakyti, kaip jam sekėsi, sunku.„Negaliu pasakyti, kaip man sekėsi susitvarkyti su tekstais, amžiumi, maldomis. Žmonės tikriausiai tapatins su žinomu istoriniu asmeniu. Bet kuriuo atveju išbandymai yra įdomūs“, - tikina S. Bareikis.Pasak aktoriaus, atsakomybė didelė, nes kuriamas personažas - svarbus asmuo: „Žinoma, atsirado keblumų ir abejonių, nes mano vaidinamas žmogus yra vyskupas. Reikia galvoti apie pasakytas maldas, o kalba vyskupo lūpose negali būti atsitiktinė improvizacija.“A. Jalianiauskas: kunigas, susipažinęs ne su religija, o su DievuTaip pat svarbų vaidmenį kūręs A. Jalianiauskas tikina, kad jo personažas kunigas Svirskis siejamas su garsia istorine asmenybe - kunigu Juozu Zdebskiu.„Mano personažas kunigas Svirskis labiau „pritraukiamas“ prie kunigo J. Zdebskio. Dar gyvų žmonių atsiliepimai apie jį labai geri, šilti. O aš, skaitydamas jo knygas, pamokslus, pamačiau, kad šis žmogus buvo giliai asmeniškai susipažinęs su Dievu - ne su religija, o su Dievu.Siekiamybė gyventi meile, savo tautai nešti ir atiduoti šviesą (ypač sovietiniu laikotarpiu) mane labai įkvėpė“, - portalui LRT.lt sako aktorius A. Jalianiauskas.Jis pasakojo, kad kuriant vaidmenį labai padėjo visos komandos - režisieriaus, aktorių, operatorių, dailininkės - darbas.„Įeinu į dailininkės paruoštą erdvę, kambarį, kuriame sustatyti visi daiktai, ir pradedu įsigyventi į tą sunkų laikotarpį, kai negali garsiai kalbėti, turi atrinkti žodžius, turi atspėti, atpažinti, kokie žmonės pas tave užeina...“ - kalba A. Jalianiauskas.G. Arlauskas: įvykiai pakeitė milicininko gyvenimąKitą pagrindinį - milicininko Tado - vaidmenį kūręs Giedrius Arlauskas sako, kad šis personažas netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje.„Tik pradėjęs darbą milicijoje, Tadas papuola į nemalonią situaciją. Kai beveik baigėsi neramumai su partizanais, jis tikėjosi, kad išvengs konfliktų. Tačiau papuola į patį įkarštį. Tie įvykiai nulemia jo tolimesnį gyvenimą“, - portalui LRT.lt išduoda aktorius.Tiesa, G. Arlauskas tikina, kad, norėdamas sukurti gerą vaidmenį ir pažintį tą laikotarpį, žiūrėjo filmus.„Žiūrėjau dokumentiką apie to laikotarpio miliciją, jų santykius su miestelio gyventojais, taip pat su partizanais. Kalbėjau su pažįstamais, kurie žino istorijų apie tai, kaip milicija juos gaudydavo, pasakojo apie užduotis ieškoti partizanų. Rinkau informaciją, kad žinočiau ir atrasčiau personažo santykį su aplinka“, - teigia jis.Aktorius G. Arlauskas pripažįsta, kad, prasidėjus filmavimo darbams, atrado panašių bruožų tarp savęs ir kuriamo personažo Tado.„Man nebuvo labai sudėtinga, nes tam tikrų panašumų radau ir savo charakteryje. Iš pradžių įsivaizdavau ne taip, kaip reikėjo, bet filmavimų pradžioje suvokiau, koks Tadas yra“, - pasakoja jis.A. Sakalauskas: KGB viršininkas puikiai suprato, ką daro negeraiAktorius Arūnas Sakalauskas, kuris seriale „Laisvės kaina. Disidentai“ sukūrė KGB viršininko vaidmenį, sako, jog vaidindamas improvizuoja, o jo personažas - išgalvotas.„Yra žmonių-karjeristų. Nemanau, kad jis kvailys - jis puikiai supranta, ką daro negerai, bet tiesiog pasirinko geresnę pusę. Turiu galvoje, tuo metu geresnę pusę“, - kalba žinomas aktorius.Anot jo, komunizme buvo minikapitalizmas - tereikėjo būti Komunistų partijos nariu ir tavo padėtis visuomenėje iškart tapdavo išskirtinė.„Gaudavai privilegijų: butą, mašiną. Mano kuriamas personažas darė karjerą iš tos pusės. Jis suprato, kad tai didelė jėga ir šiuo metu geriausia būti šitoje pusėje“, - priduria A. Sakalauskas.S. Daukšaitė-Petrulėnė: seselės Alės personažas - tikro žmogaus užuomazgosAktorė Sandra Daukšaitė-Petrulėnė tikina esanti labai dėkinga filmo kūrėjams už galimybę prisiliesti prie Lietuvos istorijos, išgyventi dalykus, girdėtus tik iš tėvų, senelių ar skaitytus vadovėliuose, iš naujo. „Šis vaidmuo man emociškai tikrai labai svarbus. Suvaidinti gerokai vyresnę moterį, turinčią dukrą, ir viską vėl iš naujo bandyti suprasti - labai įdomi patirtis“, - mintimis dalijasi S. Daukšaitė-Petrulėnė.Anot aktorės, jos kuriamas personažas - tikras, tačiau tik iš dalies: „Kiek žinau, buvo remtasi Mečio Laurinkaus knyga. Ji buvo seselė, tačiau, žinoma, linijos išvestos šiek tiek kitaip, tad ir personažas tapo kitoks. Bet užuomazgos - tikro žmogaus.“Paklausta, kaip ruošiasi vaidmeniui, S. Daukšaitė-Petrulėnė sako - labai didelę reikšmę turi visa kūrybinė grupė, kuri analizuoja laikotarpį ir asmenybes.„Aš darau taip pat: kai tik sužinojau, kad gausiu vaidmenį, pirmiausia perskaičiau knygą apie moterį, kurią vaidinau. Bandžiau įsivaizduoti, kokia ji gali būti, ieškojau informacijos apie KGB agentus“, - pasiruošimo užkulisius atskleidžia žinoma aktorė.Jos teigimu, ši serialo kūrimo dalis - viena žaviausių: „Įdomu iš naujo skaityti istoriją, kurioje tam tikri faktai galbūt iš viso nebuvo žinomi. Reikėjo į viską iš naujo, detaliau, giliau pažvelgti.“S. Daukšaitė-Petrulėnė atskleidžia, jog vaidinti seriale buvo įdomu ir prasminga ir dėl asmeninių priežasčių. „Mano senelis buvo politinis kalinys: atsisakė įstoti į Tarybų Sąjungos armiją ir buvo ištremtas į koncentracijos stovyklą. Esu iš jo girdėjusi labai daug istorijų, dėl to buvo labai jautru vaidinti“, - pasakoja aktorė.Jos manymu, vaidinti tokiuose serialuose sudėtinga visiems: „Suvoki, kad tai nėra tikra, bet kai žinai, kad tai tikrai vyko, užplūsta labai sudėtingi jausmai ir emocijos. Tai labai paveiku.“J. Damaševičius: milicininkas nebūtinai yra kankintojas ar žmogžudysSerialas „Laisvės kaina. Disidentai“ vaizduoja paskutinio apsisprendimo laiką - partizaninis judėjimas pasibaigęs, vieni žmonės apsisprendė likti tarnauti okupantui, kiti - Lietuvai, LRT.lt portalui sako aktorius Jurgis Damaševičius. „Tik ne kovos, o sampratos prasme“, - pažymi jis.Seriale aktorius sukūrė milicininko Antano vaidmenį. Antanas - paprastas Lietuvos gyventojas, pasirinkęs okupantų pusę, tačiau J. Damaševičius skuba pridurti - jo kuriamas personažas nėra kankintojas ar žmogžudys.„Jis įsivaizduoja, kad saugo sovietinę gerovę. Tuo metu ir jiems buvo pavojinga. To meto istorija mažai nagrinėta - be to, kad tai mūsų partizaninio judėjimo vadų sunaikinimas, daugiau mes nesistengiame įsigilinti, kas toje Lietuvoje vyko. O buvo dvi stovyklos“, - pasakoja jis.J. Damaševičius teigia, kad niekada nesiima vaidmens, ypač istorinio, nežinodamas, apie ką norėtų papasakoti: „Skaičiau partizanų atsiminimuose apie keletą tokių žmonių, nuoširdžiai pasirinkusių okupantų pusę. Apie tai galvodamas ir kūriau šį personažą. Įsivaizduoju gyvą žmogų.“Jis įsitikinęs - šiemet, minėdami Lietuvos 100-metį, jam skyrėme per mažai dėmesio. Anot J. Damaševičiaus, per mažai atskleista visokiausių niuansų, kurie turėtų būti žinomi ir girdimi, nes istorija - daugialypė, o kad ją išmanytume, turime ją matyti, girdėti, jausti, analizuoti.„Yra tiek įdomių istorijų: grįždavo partizanai iš tremties, tai stribai žmogžudžiai krisdavo negyvi nuo infarktų iš baimės. Kiti stodavo į milicininkų gretas, kad neatvežtų dar vieno ruso ar kokio uzbeko, kuriam į Lietuvą nusispjauti... Svarbu, kad jaunimui Lietuva ir jos istorija pasidarytų įdomi, nes Europos šalis su tokia milžiniška istorija turbūt galima suskaičiuoti ant pirštų“, - mintimis dalijasi aktorius J. Damaševičius.Renginyje dalyvavo režisierius Alvydas Šlepikas, aktoriai: Arūnas Sakalauskas, Giedrius Arlauskas, Ramūnas Rudokas, Jurgis Damaševičius, Dalia Michelevičiūtė, Artūras Dubaka, Saulius Bareikis, Sandra Daukšaitė-Petrulėnė ir kiti.„Laisvės kaina. Disidentai“ jau nuo sausio 20 d. per LRT TELEVIZIJĄ.

By Zaliukas